Naujienos

 
VALSTYBĖS ATKŪRIMO  100-MEČIO MINĖJIMAS JIEZNE
 
Švęsdami Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį, prisiminėme tuos, kurie prisidėjo prie Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės paskelbimo. Todėl vasario 16-ąją atidengėme atminimo lentą, kurioje įamžinti Jiezno kraštiečiai, kurie 1917 m. rugsėjo 18–22 d. buvo Vilniaus konferencijos dalyviai, išrinkę Lietuvos Tarybą Nepriklausomybei paskelbti. Tai:
Kunigas Pranas Bieliauskas (1883–1957)
Kunigas Jonas Galaunė (1876–1946)
Steigiamojo Seimo narys Kostas Daunoras (1886–1941)
Dvaro ekonomas Kazimieras Steikūnas (1870–1931).
Džiaugiamės, kad Jiezno kraštą gynė, o taip pat ir kovojo už Lietuvos laisvę tiek drąsių, narsių vyrų. Lenkiame žemai galvas gerbdami jų atminimą ir dėkodami už tai, ką turime ir kuo šiandien taip didžiuojamės – LIETUVA.
Jiezno kultūros ir laisvalaikio centre vyko spektaklio „Piktoji gudrybė“, skirto Vydūno 150-osioms gimimo metinėms premjera. 
 

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

3

2

1

1

3

2

1

1 

JIEZNO 525 METŲ MINĖJIMAS

 

Jiezno 525 m. minėjimas prasidėjo  Darsūniškio bažnyčioje kur buvo pirmą kartą paminėtas Jiezno dvaras. Darsūniškio bažnyčioje Jiezno mėgėjų teatro aktorių pasirodyme skambėjo dar 1492 m. paskelbtas istorinis dokumentas. Jame pirmą kartą minimas Jiezno vardas, todėl paskelbtas dokumentas – tarsi Jiezno gimimo liudijimas:

„Konstatuodamas sunkią Darsūniškio bažnyčios būklę, Aleksandras nutarė: „...tos bažnyčios naudai, jos dabartiniams valdytojams bei jų teisėtiems įpėdiniams, mūsų Darsūniškio dvare atidavėme, pavedėme ir dabar atiduodame, pavedame bei amžinai priskiriame teisę statytis ir įsirengti laisvą smuklę bažnyčios žemėje ir sklype, iš tos smuklės imti duoklę ir visokią naudą ramiai, be jokio trukdymo ir tą pelną naudoti taip, kaip pasirodys naudingiausia dabartiniam valdytojui bei jo įpėdiniams. Be to, tai bažnyčiai mes duodame ir amžinai priskiriame iš mūsų Jiezno dvaro, kuris yra Darsūniškio kryptyje, kviečių, rugių, miežių ir grikių dešimtinę, duotiną nuvalius mūsų laukus ir suarus pūdymus arba ir prieš suarimą. Todėl dvarų dabartiniams ir būsimiesiems valdytojams bei jų pavaduotojams mes tvirtai įsakome, kad tai, ką šv. Dievo bažnyčiai paskyrėme ir amžinai atidavėme, jūs tuojau be jokio atidėliojimo ir be jokių apsunkinimų savo laiku atiduotumėt ir įteiktumėt. Šiam dalykui paliudyti ir užtikrinti prie šio rašto prikabintas mūsų antspaudas“.

Bažnyčioje paskelbus istorinę privilegiją, šv. Mišias aukojo vyskupas-emeritas Juozas Matulaitis, Jiezno klebonas teol. mgr. Rolandas Bičkauskas bei Darsūniškio klebonas kan. Petras Linkevičius. Mišių metu pašventintos aukos bei istorinės vėliavos.

            Po šv. Mišių pusantro šimto jaunųjų šaulių kolona, nešina jiezniečių žiniai skirta privilegija Darsūniškiui, pajudėjo į žygį pėsčiomis per istorines Jiezno dvaro žemes. Žinios nešėjų kolona keliavo per Užgirėlį, Jakniškes, Dukurnonis, Marginius ir pasiekė Jiezną. Kaip ir prieš daugiau kaip 500 metų, žinios nešėjai iki Jiezno keliavo daugiau kaip 20 kilometrų.

            O tuo metu Jiezne jau buvo prasidėjusios 525 metų Jiezno vardo minėjimo iškilmės. Nepriklausomybės aikštėje puikavosi senovinių automobilių paradas, o šalia įrengtoje scenoje grojo Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų orkestras. Saulei krypstant vakarop, Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius, kartu su jaunaisiais bei vyresniais Prienų 206-osios kuopos šauliais 20 km nešęs privilegiją, ją iškilmingai paskelbė jiezniečiams bei šventės svečiams.

Šventės svečius bei jiezniečius istorinio vardo 525 metinių proga džiugino Edmundo Kučinsko bei „Poliarizuotų stiklų“ koncertas, o šildė Prienų šaulių košė ir Jiezno seniūno žuvienė.

 

 Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro informacija

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

1

2

1

1

1

1

2

1

1

 

1

2

3

4

5

6

1

2

1 

Liaudiška kapela „Jieznelė“ (vad. Ingrida Valentienė) - regioninio konkurso „Grok, Jurgeli 2017“ nugalėtoja. Komisijos sprendimu kapela atstovaus dzūkų regionui respublikinėje šventėje. Smagu, kad ilgalaikis ir nuoširdus jiezniečių muzikavimas įvertintas.


1

2

3 

1 

 Ypatinga Lietuva

 

Minėdami Valstybines šventes- rengiame kraštiečių kūrybos vakarus. Šiais metais į tėviškę sugrįžo fotomenininkas, keliautojas Vytautas Kandrotas. Jis pristatė foto-parodą „Ypatinga Lietuva“ bei sudarytus kelionių žinynus, knygas.

 

Paroda „Ypatinga Lietuva“ – tik maža dalelė to, kas neatpažįstamai pasikeitė per atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metus. Miesteliai ir bažnyčios, dvarai ir pilys, kurortai ir nacionaliniai parkai, muziejai ir apžvalgos bokštai – šiandien džiugina vietos gyventojus ir svečius ne tik naujais fasadais ar blizgančiomis stogų smailėmis, bet ir čia vykstančiu kultūriniu ir pramoginiu gyvenimu. Parodoje eksponuojamos fotografijos, sukurtos 2013 – 2016 metais, rengiant pažintines knygas „Ypatinga Lietuva“, „Lietuvos miestai ir miesteliai“, „Lietuvos dvarai ir pilys“, „Lietuvos bažnyčios“, „Lietuvos etnografiniai regionai“ bei reprezentacinį albumą „Tai Lietuva“. Nuotraukas vienija ne kuris nors regionas ar statinių grupė, bet būtent pokyčiai – tai, kas neatpažįstamai pasikeitė per 27 nepriklausomybės metus. Paroda skirta svarbioms Lietuvos valstybės datoms – Vasario 16-ajai ir Kovo 11-ajai – paminėti.


1

2

3

4

5

6

7

8

9 

EMIGRANTAS IŠ JIEZNO ZUSMANAS GURVIČIUS-GARSUS PASAULIO DAILĖS ŽMOGUS

 Minėjome pasaulinio garso dailininko Zusmano Gurvičiaus 90 metį gimtajame Jiezne. Į minėjimą atvyko jo sūnus Martin Gurvich, kuris įsteigęs tėvo kūrybos muziejų Urugvajuje. Renginio dalyviai išklausė pranešimus "Jose Gurvich:Lietuva, Urugvajus, JAV ir Izraelis"(Pranešėjas dailininko sūnus Martin Gurvich) ir "Pasaulio dailės žmogus Zusmanas Gurvičius irJiezno žydų bendruomenė"(Pranešėjas istorikas Vytautas Kuzmickas.

            Renginyje sulaukėme garbių svečių, tai: Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinės sekretorės Astos Junevičienės, Lietuvos respublikos kultūros ministerijos, kultūros politikos departamento saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vyriausio specialisto Romano Senapėdžio, Prienų savivaldybės mero Alvydo Vaicekausko, kuris palaikė iniciatyvą, pasikviečiant menininko sūnų į tėvo gimtąsiais vietas. Renginiu susidomėjo ne tik Jiezno, bet ir Prienų rajono meno mėgėjų bendruomenė. Martino Gurvičiaus žodžiais tariant: nutiesėme draugystės tiltus tarp Jiezno ir Urugvajaus.

KLC informacija

1

2

3

4

5

6

7

 

11